Ar gali vos kelis eurus kainuojanti knyga padėti įgyvendinti socialinius projektus? Ar keramikos dirbtuvės gali tapti keliu iš socialinės atskirties? O kas nutinka, kai miesto gyventojams suteikiama galimybė patiems nuspręsti, kokių pokyčių reikia jų bendruomenei?
Atsakymų į šiuos klausimus Gargždų miesto vietos veiklos grupės pirmininkė Giedrė Kazakevičienė kartu su kitų Lietuvos miestų VVG atstovais ieškojo Portugalijoje, kur 2026 m. spalio 19–23 d. vyko tarpinstitucinis pažintinis vizitas „Miestų bendruomenėmis grįstos vietos plėtros ir teritorinių partnerysčių patirtys Portugalijoje: nuo DLBC Urbano iki Portugal 2030“.
Per kelias dienas aplankytos Lisabonos, Kaškaišo (Cascais) ir Almados organizacijos, susipažinta su jų įgyvendintais projektais, bendruomenių telkimo būdais ir socialinėmis iniciatyvomis. Tačiau labiausiai įsiminė ne finansavimo schemos ar projektų rodikliai, o žmonės ir jų sukurtos erdvės, kuriose net nedidelės idėjos virsta reikšmingais pokyčiais.
Vieta, kurioje knygos, teatras ir keramika keičia žmonių gyvenimus
Vienu įsimintiniausių vizito atradimų tapo Lisabonos Carnide rajone veikiantis bendruomenės kultūros centras „Boutique da Cultura“.
Iš pirmo žvilgsnio – teatras. Tačiau pravėrus duris atsiveria kur kas daugiau: čia veikia socialinis knygynas, kūrybinės erdvės, menų inkubatorius, vyksta spektakliai, edukacijos ir socialinės iniciatyvos.
Ypač sužavėjo socialinio knygyno idėja. Gyventojai dovanoja jau perskaitytas knygas, kurios parduodamos už simbolinę kainą, o surinktos lėšos skiriamos kultūriniams ir socialiniams projektams. Taip paprasta iniciatyva tampa nuolatiniu bendruomenės veiklos palaikymo šaltiniu.
Knyga čia įgyja antrą gyvenimą, o už ją gauti pinigai padeda kurti naujas galimybes žmonėms.
Ne mažiau įkvepianti centro patirtis įgyvendinant projektą „ProjetAR-TE“, kuriame menas pasitelktas socialinei atskirčiai mažinti. Socialiai pažeidžiamos moterys buvo kviečiamos dalyvauti keramikos, teatro, dailės ir kitose kūrybinėse veiklose.
Tokiuose užsiėmimuose svarbiausias rezultatas nėra vien sukurtas keramikos dirbinys ar scenoje parodytas spektaklis. Kūryba tampa galimybe atrasti savo gebėjimus, stiprinti pasitikėjimą savimi, bendrauti ir pasijusti visaverte bendruomenės dalimi.
Šis centras puikiai parodo, kad socialinė įtrauktis gali būti kuriama ne tik teikiant tradicines socialines paslaugas. Kartais tam reikia kūrybiškos idėjos, atvirų durų ir žmonių, kurie tiki, kad kiekvienas turi ką pasiūlyti.
„Boutique da Cultura“ veikla – įkvepiantis pavyzdys, kaip vienoje vietoje gali susijungti kultūra, socialinė atsakomybė, savanorystė ir tvarus veiklos modelis.
Kai gyventojai patys sprendžia, kaip turi keistis jų rajonas
Kita išskirtinė patirtis laukė Almadoje. Čia pristatyta bendruomeninė iniciatyva „COM.UNIDADE“, kurios pagrindinė idėja paprasta, bet labai prasminga – patys gyventojai geriausiai žino, ko reikia jų gyvenamajai aplinkai.
Užuot sprendimus priėmus vien institucijoms, gyventojai kviečiami siūlyti savo idėjas, jas pristatyti bendruomenei ir dalyvauti balsuojant už labiausiai patikusius projektus.
Vizito metu pristatytose iniciatyvose – bendruomeninių sodų kūrimas, viešųjų erdvių gražinimas, dviračių taisymo dirbtuvės, sporto ir kultūros renginiai, aplinkosaugos veiklos bei kaimynystės ryšių stiprinimas.
Vienas įdomiausių pavyzdžių – gyventojų iniciatyva atnaujintas daugiabučių kiemas. Anksčiau apleista erdvė virto jaukia susitikimų vieta su spalvingais piešiniais, augalais ir vaikams skirtomis žaidimų erdvėmis.
Šiems pokyčiams nereikėjo milžiniškų investicijų. Reikėjo idėjos, nedidelės finansinės paramos ir bendro gyventojų darbo.
2025 metais vykusiame „COM.UNIDADE“ kvietime atrinktiems projektams buvo numatyta iki 1 000 eurų parama ir specialistų pagalba juos įgyvendinant.
Svarbiausia šios iniciatyvos vertė – ne vien sutvarkyta aplinka, bet ir sustiprėjęs žmonių pasitikėjimas savo galimybėmis keisti gyvenamąją vietą.
Almadoje taip pat pristatyta miestų bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategija „ENVOL20 Almada“, apėmusi keturias socialiniu ir ekonominiu požiūriu pažeidžiamas teritorijas.
Strategijos įgyvendinimo metu daug dėmesio skirta užimtumui, verslumui, gyventojų gebėjimų stiprinimui ir socialinės atskirties mažinimui. Vizito pristatymo duomenimis, buvo surengtos 96 mokymų ir gebėjimų stiprinimo veiklos, kuriose užfiksuoti 1 573 dalyvavimo atvejai.
Ši patirtis atskleidė, kaip svarbu ne tik finansuoti projektus, bet ir nuosekliai dirbti su žmonėmis, padėti jiems įgyti pasitikėjimo bei gebėjimų savarankiškai įgyvendinti savo idėjas.
„Fator C“ – kai bendradarbiavimas virsta naujomis darbo vietomis
Kaškaiše (Cascais) Lietuvos delegacija susipažino su dar vienu įdomiu vietos plėtros pavyzdžiu – iniciatyva „Fator C“, kurią koordinavo plėtros organizacija TESE.
Ši iniciatyva suvienijo net 56 partnerius – savivaldybės, vietos valdžios, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir kitų institucijų atstovus.
Jos tikslas buvo skatinti vietos verslumą, kurti darbo vietas ir mažinti socialinę atskirtį.
Per šešerius veiklos metus „Fator C“ padėjo įgyvendinti 56 projektus, prisidėjo prie 80 naujų darbo vietų sukūrimo, o panaudotas finansavimas siekė 2,3 mln. eurų.
Tačiau ne mažiau svarbus šios iniciatyvos bruožas – nuolatinė pagalba projektų vykdytojams. Organizacija neapsiribojo kvietimų skelbimu ar paraiškų vertinimu. Ji konsultavo pareiškėjus, organizavo mokymus, skatino bendradarbiavimą ir padėjo spręsti projektų įgyvendinimo metu kylančius sunkumus.
Susitikimo metu aptarti ir iššūkiai. Nors Portugalijos miestų BIVP iniciatyvos davė teigiamų rezultatų, naujajame 2021–2027 m. finansavimo laikotarpyje atskira miestų BIVP priemonė nebebuvo numatyta.
Tai paskatino organizacijas ieškoti kitų bendradarbiavimo ir finansavimo galimybių.
Ši patirtis ypač aktuali Lietuvos miestų vietos veiklos grupėms – ji primena, kad projektų tęstinumu svarbu rūpintis nuo pat jų planavimo pradžios.
Mouraria – rajonas, kuriame skirtingos kultūros tampa stiprybe
Lisabonos Mouraria rajonas – dar vienas pavyzdys, kaip vietos iniciatyvos gali keisti miesto gyvenimą.
Šis rajonas garsėja kultūrų įvairove, tačiau jame taip pat susiduriama su socialinės atskirties, gyventojų integracijos ir kitais iššūkiais.
Vizito metu susipažinta su asociacijos „Associação Renovar a Mouraria“ veikla, kuria siekiama stiprinti vietos bendruomenę, padėti migrantams integruotis ir sudaryti daugiau galimybių gyventojams dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
Čia vykdomos edukacinės, kultūrinės, socialinės ir bendruomeninės veiklos, skatinančios skirtingų tautybių, kartų ir socialinių grupių bendravimą.
Taip pat pristatytas „Mouraria Creative Hub“ – kūrybinių industrijų ir verslo idėjų inkubatorius, kuriame sudaromos galimybės kūrybinių profesijų atstovams plėtoti savo veiklą.
Šie pavyzdžiai atskleidė, kad miesto atgaivinimas nėra vien pastatų remontas ar viešųjų erdvių sutvarkymas. Ne mažiau svarbu kurti aplinką, kurioje žmonės jaučiasi reikalingi, gali realizuoti savo gebėjimus ir prisidėti prie bendruomenės gyvenimo.
Ką iš Portugalijos patirties galime pritaikyti Gargžduose?
Nors Portugalijos ir Lietuvos miestai skiriasi savo dydžiu, istorija bei socialine aplinka, daugelis jų sprendžiamų problemų yra panašios.
Kaip paskatinti žmones aktyviau dalyvauti bendruomenės gyvenime? Kaip padėti socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams? Kaip užtikrinti, kad projektų rezultatai išliktų ir pasibaigus finansavimui?
Portugalijos patirtis parodė, kad atsakymų verta ieškoti ne tik dideliuose projektuose, bet ir paprastose, kūrybiškose iniciatyvose.
Socialinis knygynas, kuris padeda finansuoti kultūrines veiklas. Keramikos dirbtuvės, suteikiančios galimybę socialinę atskirtį patiriančioms moterims atrasti savo gebėjimus. Gyventojų balsavimu atrenkami nedideli projektai, keičiantys jų gyvenamąją aplinką. Vietos partnerystė, padedanti kurti darbo vietas ir stiprinti verslumą.
Visus šiuos pavyzdžius vienija viena mintis – tikrieji pokyčiai prasideda tada, kai žmonėms suteikiama galimybė veikti, o jų idėjos sulaukia palaikymo.
Gargždų miesto vietos veiklos grupė, įgyvendindama 2024–2029 m. vietos plėtros strategiją, taip pat siekia skatinti socialinę įtrauktį, stiprinti nevyriausybines organizacijas, remti socialinio verslo iniciatyvas ir kurti naujas galimybes miesto gyventojams.
Todėl vizito metu įgyta patirtis bus naudinga ne tik konsultuojant projektų pareiškėjus ir vykdytojus, bet ir ieškant naujų bendradarbiavimo formų bei skatinant bendruomenines iniciatyvas.
Parsivežėme daugiau nei gerąją patirtį
Portugalijoje pamatyti projektai dar kartą priminė, kad bendruomenės stiprybė slypi jos žmonėse – jų kūrybiškume, iniciatyvume, noru padėti vieni kitiems ir gebėjime susitelkti bendram tikslui.
Kartais dideli pokyčiai prasideda nuo visai mažų dalykų: padovanotos knygos, kartu pasodinto augalo, pirmą kartą scenoje pasirodžiusio žmogaus ar kaimynų pasiūlytos idėjos.
Svarbiausia – pastebėti tas idėjas, suteikti joms galimybę augti ir padėti žmonėms patikėti, kad jie patys gali kurti pokyčius.
Būtent tokią žinią Gargždų miesto VVG parsiveža iš Portugalijos – įkvėpimą ieškoti naujų sprendimų, stiprinti partnerystes ir toliau kurti miestą, kuriame kiekvienas žmogus turėtų galimybę būti aktyvia, svarbia ir reikalinga bendruomenės dalimi.
Pažintinis vizitas vyko įgyvendinant projektą „Vietos veiklos grupių kompetencijų ir bendradarbiavimo stiprinimas“, finansuojamą Europos Sąjungos lėšomis.
Nuotraukos – vizito Portugalijoje akimirkos!
