Socialinis verslas Lietuvoje auga ir stiprėja – jį skatina ne tik žmonių noras keisti pasaulį, bet ir realūs pokyčiai, kuriuos matome bendruomenėse. Tai verslas, kuris nestokoja idėjų, ryžto ir inovatyvių sprendimų. Jis kuria darbo vietas, mažina socialinę atskirtį ir sprendžia aplinkosaugos problemas. Tačiau nepaisant teigiamų tendencijų, šis sektorius vis dar susiduria su rimtais iššūkiais.
Pirmiausia, Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau nei 180 socialinių verslų, o jų skaičius per pastaruosius metus išaugo beveik dvigubai. Tai rodo, kad žmonės vis labiau domisi ne tik pelno siekiančia, bet ir prasminga veikla, kuri prisideda prie visuomenės gerovės. Dauguma socialinių verslų orientuojasi į socialinės atskirties mažinimą, užimtumo didinimą ir aplinkosaugą. Jie suteikia galimybę dirbti tiems, kuriems tradicinė darbo rinka dažnai lieka uždaryta – žmonėms su negalia, vyresnio amžiaus asmenims, ilgą laiką nedirbusiems žmonėms ar tiems, kurie nori grįžti į visuomenę po gyvenimo iššūkių.
Nepaisant tokio augimo, socialinio verslo ekosistema vis dar yra gana trapi. Viena iš pagrindinių problemų – finansavimo stoka. Daugelis šių įmonių susiduria su sunkumais pritraukiant investicijas ar gaunant bankų paskolas, nes socialinis verslas dažnai vertinamas kaip mažiau pelninga ir labiau rizikinga sritis. Be to, trūksta aiškaus teisinio reglamentavimo, kuris apibrėžtų socialinį verslą kaip atskirą juridinį subjektą, suteiktų jam aiškias veiklos gaires ir lengvatines sąlygas.
Šiuo metu Lietuvoje socialinio verslo sąvoka yra pripažįstama, tačiau įstatymiškai ji nėra visiškai reglamentuota. Dėl to verslininkai dažnai susiduria su painiavomis dėl mokesčių, paramos mechanizmų ar teisinio statuso. Tai stabdo sektoriaus plėtrą ir riboja jo galimybes pritraukti rimtesnius investuotojus. Tačiau nepaisant iššūkių, šiame sektoriuje matomas didžiulis potencialas. Augant visuomenės sąmoningumui ir besiplečiant tvarumo bei socialinės atsakomybės idėjoms, socialinis verslas tampa vis svarbesne ekonomikos dalimi. Kiekvienais metais organizuojamos iniciatyvos, skirtos skatinti šio sektoriaus augimą – nuo socialinio verslo akceleravimo programų iki finansinės paramos ir mentorystės projektų.
Klausimas, ar Lietuva sugebės sukurti palankią aplinką socialiniam verslui, lieka atviras. Viena aišku – šis sektorius jau dabar įrodo, kad verslas gali būti daugiau nei tik pelno siekimas. Jis gali būti galingas pokyčių variklis, keičiantis ne tik verslo logiką, bet ir visuomenės požiūrį į atsakomybę, bendruomeniškumą ir tvarumą. Jeigu bus sudarytos tinkamos sąlygos, socialinis verslas galės tapti vienu svarbiausių inovacijų ir socialinės politikos variklių Lietuvoje.
Tad dabar – pats metas veikti. Verslininkai, politikai ir visuomenė turi susivienyti, kad šis sektorius ne tik išliktų, bet ir taptų neatsiejama šalies ekonomikos dalimi. Nes socialinis verslas nėra tik idėja – tai reali ateitis, kurią kuriame visi kartu.
Gargždų miesto VVG administracijos info