Asociacija Gargždų miesto vietos veiklos grupė skelbia kvietimą teikti projektų įgyvendinimo planus (PĮP) pagal Gargždų miesto 2024–2028 m. vietos plėtros strategiją.

Kvietimas Nr. 11-493-K
„Žinių ir kompetencijų ugdymas išmaniųjų technologijų panaudojimo srityje, siekiant plėtoti socialinę ir ekonominę Gargždų miesto ekonominę plėtrą“

---

Kvietimo teisinis pagrindas

Kvietimas parengtas vadovaujantis 2022–2030 m. plėtros programos pažangos priemonės Nr. 01-004-08-04-01„Didinti visuomenės įsitraukimą į vietos problemų sprendimą“ veiklos „Bendruomenės inicijuotos vietos plėtros metodo (BIVP) taikymas: parama vietos plėtros strategijų įgyvendinimui“ projektų finansavimo sąlygų aprašu (ESF+).

---

Finansuojamos veiklos

Pagal kvietimą finansuojamos veiklos, numatytos Gargždų miesto vietos veiklos grupės įgyvendinamos strategijos „Gargždų miesto 2024–2028 m. vietos plėtros strategija“vietos plėtros projektų atrankos ir finansavimo sąlygų gairėse pareiškėjams.

---

Tinkamos projekto tikslinės grupės:

• socialinę atskirtį patiriantys gyventojai;
• gyventojai (kai socialinę atskirtį patiriantys gyventojai sudaro ne mažiau kaip 50 proc. veiklos dalyvių);
• savanoriai (kai vykdomos savanorių mokymo veiklos).

---

Galimi pareiškėjai:

1. Viešieji juridiniai asmenys, kurių veiklos vykdymo vieta yra vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje;
2. Privatūs juridiniai asmenys, kurių veiklos vykdymo vieta yra vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje;
3. Savivaldybės, kurios teritorijoje įgyvendinama vietos plėtros strategija, administracija.

---

Partneriai nėra privalomi. Galimi partneriai:

1. Viešieji juridiniai asmenys, kurių veiklos vykdymo vieta yra vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje;
     1.1. Vykdant Aprašo 2.1.4 papunktyje nurodytas veiklas, partneriai gali būti viešieji juridiniai asmenys, kurių veiklos vykdymo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2. Privatūs juridiniai asmenys, kurių veiklos vykdymo vieta yra vietos plėtros strategijos įgyvendinimo teritorijoje;
     2.1. Vykdant Aprašo 2.1.4 papunktyje nurodytas veiklas, partneriai gali būti privatūs juridiniai asmenys, kurių veiklos vykdymo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje;
3. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Projekto pareiškėju arba bent vienu iš partnerių privalo būti nevyriausybinė organizacija arba socialinis partneris (t. y. darbuotojų ar darbdavių organizacija).

---

Kvietimui skiriamas finansavimas

• Bendra kvietimui skirta finansavimo lėšų suma – 256 479,00 Eur.
• Finansuojamoji dalis – 90 proc., vadovaujantis Aprašo reikalavimais ir Gargždų miesto 2024–2028 m. vietos plėtros strategija.
• Nuosavo įnašo dalis – 10 proc., vadovaujantis Aprašo reikalavimais ir Gargždų miesto 2024–2028 m. vietos plėtros strategija.
• Didžiausia galima skirti finansavimo lėšų suma vienam projektui – 85 493,00 Eur.

---

Projektų įgyvendinimo planų teikimo tvarka ir terminas

Projektų įgyvendinimo planai teikiami per Duomenų mainų svetainę (DMS)
https://dms.investis.lt

Projektų įgyvendinimo planų pateikimo terminas:

• nuo 2026 m. sausio 19 d. 8:00 val.
• iki 2025 m. vasario 27 d. 17:00 val.

Projektų įgyvendinimo planai teikiami kartu su visais kvietime nurodytais privalomais priedais.

---

Projektų vertinimas

Projektai vertinami pagal bendruosius ir prioritetinius naudos ir kokybės vertinimo kriterijus, patvirtintus Asociacijos Gargždų miesto vietos veiklos grupės valdybos 2026 m. sausio 5 d. protokolu Nr. 26-1.

---

Konsultacijos

Dėl kvietimo sąlygų ir projektų įgyvendinimo planų teikimo konsultuoja:

• Giedrė Kazakevičienė, tel. +370 633 34336
• Raimonda Damulienė, tel. +370 615 13814
• el. paštas: gargzdu.miestovvg@gmail.com
• Visa informacija – Kvietimas Nr.11-493-K

Artėjant šv. Kalėdoms norime nuoširdžiai padėkoti už
bendrystę, pasitikėjimą ir kartu nuveiktus darbus. Tegul šis
stebuklingas laikotarpis atneša ramybę, šilumą į namus ir
tikėjimą gražiais rytojaus darbais.

Linkime, kad Šv. Kalėdos būtų kupinos jaukumo,
artimųjų šypsenų ir gerų emocijų, o Naujieji metai –
naujų idėjų, prasmingų iniciatyvų ir sėkmingų
bendrų projektų Gargždų miestui.
Su šv. Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais metais!

Skelbiami nauji kvietimai teikti projektų įgyvendinimo planus (PĮP) pagal Gargždų miesto 2024–2028 m. vietos plėtros strategijos priemones

Šių kvietimų tikslas – skatinti socialinę įtrauktį, bendruomeninę veiklą bei socialiai atsakingo verslo plėtrą Gargždų mieste.

🔹 Kvietimas Nr. 11-492-K
„Plėtojimas ir vystymas iniciatyvų, skirtų socialiai ir (arba) ekologiškai atsakingų, ekonomiškai gyvybingų Gargždų miesto gyventojų ugdymui“

🔹 Kvietimas Nr. 11-496-K
„Socialiniai atsakingo ir socialinio verslo skatinimas“

Paraiškų (PĮP) priėmimo laikotarpis: nuo 2025 m. gegužės 15 d. iki 2025 m. birželio 30 d. 17 val.

Kvietimų finansavimo sąlygas, prioritetinius atrankos kriterijus ir kitą svarbią dokumentaciją rasite skiltyse Kvietimas Nr.11-492-K ir Kvietimas Nr. 11-496-K

Artėjant šv. Velykoms, nuoširdžiai linkime, kad šis pavasario laikotarpis į Jūsų gyvenimą atneštų vidinę ramybę, dvasinį atsinaujinimą ir šviesių minčių gausą.

Tegul Velykų dvasia skatina bendrystę, pasitikėjimą ir viltį, o šventinis laikas suteikia progą sustoti, pasidžiaugti vieni kitais bei pasisemti įkvėpimo ateities darbams.

Linkime prasmingų ir jaukių švenčių Jums ir Jūsų artimiesiems!

Gargždų miesto vietos veiklos grupės administracija

Nebūkite tik stebėtojai – tapkite miesto ateities dalimi! Ar kada nors pagalvojote, kad jūsų idėja gali pakeisti Gargždus? Kad bendruomenės nariai, susitelkę ir veikdami kartu, gali sukurti geresnę, švaresnę ir socialiai atsakingą aplinką? Gargždų miesto vietos veiklos grupė (VVG) kviečia visus norinčius kurti, veikti ir paversti miestą dar geresne vieta gyventi.

Bendruomenė yra tikras pokyčių variklis. Gargždų miesto VVG įgyvendina ambicingą 2024–2028 m. vietos plėtros strategiją, kuri nėra tik dar vienas biurokratinis dokumentas. Tai galimybė sukurti socialiai atsakingesnę, ekonomiškai stipresnę ir ekologiškai sąmoningą Gargždų ateitį. Miestas keičiasi, o su juo keičiasi ir jo žmonės. Tai reiškia daugiau galimybių vietos verslui, daugiau socialinių iniciatyvų, kurios išsprendžia kasdienius rūpesčius, ir daugiau žaliųjų erdvių, kurios kuria sveikesnę aplinką.

VVG strategija siekia skatinti socialiai atsakingą verslą, kuris ne tik generuoja pelną, bet ir realiai prisideda prie visuomenės gerovės. Tai verslai, kurie nepalieka žmonių nuošalyje, bet įtraukia juos, suteikia jiems galimybes augti, mokytis, kurti. Finansinė parama skiriama ne tik įrangai ar patalpų renovacijai, bet ir pačiai idėjai, vizijai, kuri gali turėti ilgalaikį poveikį. Bendruomeniškumas – tai ne tik susitikimai ar renginiai, tai stiprūs ryšiai tarp žmonių, kurie rūpinasi vieni kitais, kurie padeda tiems, kam reikia pagalbos.

Strategija skirta įvairioms visuomenės grupėms, kurios susiduria su socialiniais, ekonominiais ar integracijos iššūkiais. Tai galimybė žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, gauti realią paramą ir įsitraukti į bendruomenės gyvenimą.

Strategijos priemonės pirmiausia orientuotos į socialiai pažeidžiamus asmenis – žmones ar šeimas, kurie susiduria su didesniais socialiniais ir ekonominiais iššūkiais ir turi mažiau išteklių su jais kovoti. Taip pat siekiama padėti tiems, kuriuos galima priskirti socialinę riziką patiriančių asmenų grupei – žmonėms, kuriems kyla grėsmė atsidurti socialinėje atskirtyje arba jie jau yra joje.

Dar viena strategijos kryptis – socialinę atskirtį patiriantys asmenys. Tai žmonės, kuriems trūksta socialinių įgūdžių tinkamai rūpintis savo vaikais, kurie susiduria su priklausomybėmis, benamyste, motyvacijos stoka įsidarbinti arba dalyvauti visuomenės gyvenime.

Strategija taip pat numato pagalbą asmenims, kuriems nustatytas socialinių paslaugų poreikis. Tai žmonės, kuriems reikalinga socialinė pagalba pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą.

Nepamirštami ir migrantai, priklausantys pažeidžiamų asmenų grupėms – žmonės, atvykę į Lietuvą iš kitų šalių, kurie susiduria su socialiniais ar ekonominiais iššūkiais ir turi mažiau išteklių sėkmingai integruotis į visuomenę.

Galiausiai, strategija skirta ir nepalankias sąlygas turintiems vietos gyventojams – vaikams, mokiniams, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams, asmenims, gyvenantiems nepalankiomis socialinėmis ar ekonominėmis sąlygomis, susiduriantiems su išsilavinimo, kultūriniais ar geografiniais iššūkiais, taip pat asmenims su negalia ar sveikatos problemomis.

Ekologija ir tvarumas – dar vienas svarbus strategijos aspektas. Gargždai juda žaliosios transformacijos link. Tai reiškia ne tik didesnį dėmesį aplinkosaugai, bet ir investicijas į darnų transportą, atliekų mažinimą, energijos taupymą. Tai reiškia, kad kiekvienas miesto gyventojas turės galimybę gyventi švariau, sveikiau ir atsakingiau.

Kodėl verta dalyvauti? Todėl, kad ši strategija nėra teorija – tai realūs veiksmai, keičiantys kasdienybę. Vietos verslui tai – galimybė augti, socialinėms iniciatyvoms – šansas įgyvendinti svarbias idėjas, o kiekvienam gyventojui – proga pamatyti savo miestą gražėjantį, klestintį ir tampantį dar patrauklesniu. Gargždų VVG kviečia visus, kuriems rūpi jų miestas, teikti paraiškas ir įgyvendinti prasmingus projektus.

Pokytis prasideda dabar – čia, Gargžduose! Jei turite idėją, kaip prisidėti prie miesto gerovės, dabar pats metas ją įgyvendinti. Gargždų VVG laukia jūsų iniciatyvos, idėjų ir noro kurti geresnę ateitį kartu!

Gargždų miesto VVG administracijos info

Socialinis verslas Lietuvoje auga ir stiprėja – jį skatina ne tik žmonių noras keisti pasaulį, bet ir realūs pokyčiai, kuriuos matome bendruomenėse. Tai verslas, kuris nestokoja idėjų, ryžto ir inovatyvių sprendimų. Jis kuria darbo vietas, mažina socialinę atskirtį ir sprendžia aplinkosaugos problemas. Tačiau nepaisant teigiamų tendencijų, šis sektorius vis dar susiduria su rimtais iššūkiais.

Pirmiausia, Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau nei 180 socialinių verslų, o jų skaičius per pastaruosius metus išaugo beveik dvigubai. Tai rodo, kad žmonės vis labiau domisi ne tik pelno siekiančia, bet ir prasminga veikla, kuri prisideda prie visuomenės gerovės. Dauguma socialinių verslų orientuojasi į socialinės atskirties mažinimą, užimtumo didinimą ir aplinkosaugą. Jie suteikia galimybę dirbti tiems, kuriems tradicinė darbo rinka dažnai lieka uždaryta – žmonėms su negalia, vyresnio amžiaus asmenims, ilgą laiką nedirbusiems žmonėms ar tiems, kurie nori grįžti į visuomenę po gyvenimo iššūkių.

Nepaisant tokio augimo, socialinio verslo ekosistema vis dar yra gana trapi. Viena iš pagrindinių problemų – finansavimo stoka. Daugelis šių įmonių susiduria su sunkumais pritraukiant investicijas ar gaunant bankų paskolas, nes socialinis verslas dažnai vertinamas kaip mažiau pelninga ir labiau rizikinga sritis. Be to, trūksta aiškaus teisinio reglamentavimo, kuris apibrėžtų socialinį verslą kaip atskirą juridinį subjektą, suteiktų jam aiškias veiklos gaires ir lengvatines sąlygas.

Šiuo metu Lietuvoje socialinio verslo sąvoka yra pripažįstama, tačiau įstatymiškai ji nėra visiškai reglamentuota. Dėl to verslininkai dažnai susiduria su painiavomis dėl mokesčių, paramos mechanizmų ar teisinio statuso. Tai stabdo sektoriaus plėtrą ir riboja jo galimybes pritraukti rimtesnius investuotojus. Tačiau nepaisant iššūkių, šiame sektoriuje matomas didžiulis potencialas. Augant visuomenės sąmoningumui ir besiplečiant tvarumo bei socialinės atsakomybės idėjoms, socialinis verslas tampa vis svarbesne ekonomikos dalimi. Kiekvienais metais organizuojamos iniciatyvos, skirtos skatinti šio sektoriaus augimą – nuo socialinio verslo akceleravimo programų iki finansinės paramos ir mentorystės projektų.

Klausimas, ar Lietuva sugebės sukurti palankią aplinką socialiniam verslui, lieka atviras. Viena aišku – šis sektorius jau dabar įrodo, kad verslas gali būti daugiau nei tik pelno siekimas. Jis gali būti galingas pokyčių variklis, keičiantis ne tik verslo logiką, bet ir visuomenės požiūrį į atsakomybę, bendruomeniškumą ir tvarumą. Jeigu bus sudarytos tinkamos sąlygos, socialinis verslas galės tapti vienu svarbiausių inovacijų ir socialinės politikos variklių Lietuvoje.

Tad dabar – pats metas veikti. Verslininkai, politikai ir visuomenė turi susivienyti, kad šis sektorius ne tik išliktų, bet ir taptų neatsiejama šalies ekonomikos dalimi. Nes socialinis verslas nėra tik idėja – tai reali ateitis, kurią kuriame visi kartu.

Gargždų miesto VVG administracijos info

Įsivaizduokite pasaulį, kuriame verslas nėra vien tik akcininkų pelnui kuriamas mechanizmas, o kartu ir galinga jėga, sprendžianti visuomenės problemas. Ar tai utopija? Ne, tai socialinio verslo tikrovė. Vis dar gajus stereotipas, kad socialinis verslas yra tiesiog „labdara su pajamomis“, tačiau realybė įrodo ką kita – tokios įmonės gali būti itin konkurencingos ir pelningos, neretai net lenkiančios tradicinius verslus.

Socialinis verslas – augantis rinkos lyderis

Nors skeptikai vis dar mano, kad socialinis verslas negali būti finansiškai sėkmingas, skaičiai rodo priešingai. Daugelis socialinių įmonių pasiekia 10–50 % metinį augimą, o kai kurios net pranoksta tradicinius verslus. Jų sėkmė kyla iš to, kad jos orientuojasi ne tik į pardavimus, bet ir į tikrą vertę vartotojams – etišką gamybą, tvarius sprendimus, sąžiningą prekybą bei socialinį poveikį.

Socialinis verslas tampa investuotojų traukos objektu, pastarąjį dešimtmetį principai tapo būtinybe ir nauja tendencija, skatinanti kapitalo srautą į verslus, kurie ne tik uždirba, bet ir sprendžia visuomenės problemas. Įmonės, kurios geba suderinti socialinį poveikį su pelno generavimu, gali gauti ne tik didesnį investuotojų pasitikėjimą, bet ir tvarius finansavimo šaltinius.

Žmonės renkasi verslus, kurie kuria prasmę

Pirkėjų sąmoningumas auga, Z ir Alfa kartos vartotojai nebenori pirkti produktų, kurie neturi aiškios misijos, jie renkasi prekes ir paslaugas, kurios turi teigiamą poveikį aplinkai ar visuomenei. Tokia vartotojų elgsena keičia rinką – verslai, kurie nesiadaptuos prie šių pokyčių, gali likti užmarštyje. Tai reiškia, kad socialinis verslas, kuris sugeba derinti tvarumą, socialinį poveikį ir kokybišką produktą, tampa lyderiu ne tik moraline, bet ir ekonomine prasme.

Sėkmingi socialiniai verslai: Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiai

Visame pasaulyje daugybė socialinių verslų įrodo, kad jų modelis gali būti pelningas. Lietuvoje jau veikia sėkmingos socialinės įmonės, kurios sugeba augti ir įsitvirtinti rinkoje. Nuo aplinką tausojančių spartuolių iki verslų, integruojančių pažeidžiamas visuomenės grupes – socialinis verslas randa savo vietą skirtinguose sektoriuose.

Užsienyje tokie pavyzdžiai kaip „Patagonia“ ar „TOMS Shoes“ įrodė, kad socialinė atsakomybė gali būti sėkmingai derinama su didžiuliais pelnais. Šios kompanijos sugebėjo pritraukti milijoninius investuotojų fondus, tačiau išliko ištikimos savo misijai – kurti teigiamą pokytį pasaulyje.

Kaip socialinis verslas gali būti pelningas?

Norint, kad socialinis verslas išliktų ir augtų, būtina tinkamai formuoti jo finansinį modelį. Štai keli pagrindiniai principai:

Tvarus pajamų modelis – sėkmingi socialiniai verslai nepasikliauja vien tik dotacijomis ar projektiniu finansavimu. Jie kuria produktus ir paslaugas, kurios yra paklausios rinkoje.

Efektyvus valdymas – finansinė drausmė, inovacijos ir aiškios strategijos leidžia išlaikyti stabilumą ir augimą.

Tinkami investuotojai – ieškoti partnerių, kurie vertina socialinį poveikį ir yra pasirengę investuoti ne tik į pelną, bet ir į misiją.

Prekės ženklo galia – socialinės atsakomybės istorija gali tapti stipriu rinkodaros įrankiu, kuris pritraukia lojalius klientus.

Tradicinis verslas – laikas transformacijai

Vis daugiau tradicinių įmonių suvokia, kad ilgalaikė sėkmė slypi ne tik pelne, bet ir socialiniame atsakingume. Jos pradeda įtraukti socialinio verslo elementus į savo veiklą – remia bendruomenes, investuoja į tvarias inovacijas, kuria darbuotojams palankias sąlygas. Tokios transformacijos ne tik didina įmonių vertę, bet ir padeda pritraukti investuotojus bei lojalius klientus.

Ateities perspektyvos

Socialinis verslas jau dabar keičia rinką, tačiau jo potencialas dar neišnaudotas. Tai ne mitas – tai realybė, kuri gali tapti pagrindiniu ekonomikos varikliu. Klausimas tik vienas: ar verslai ir investuotojai yra pasiruošę priimti šį pokytį ir išnaudoti socialinio verslo galimybes?

Ateitis priklauso tiems, kurie ne tik siekia pelno, bet ir kuria prasmingus pokyčius. O socialinis verslas, jei valdomas teisingai, yra būtent toks modelis – pelningas, konkurencingas ir keičiantis pasaulį.

Gargždų miesto VVG administracijos info