Autorius: vizija

Nebūkite tik stebėtojai – tapkite miesto ateities dalimi! Ar kada nors pagalvojote, kad jūsų idėja gali pakeisti Gargždus? Kad bendruomenės nariai, susitelkę ir veikdami kartu, gali sukurti geresnę, švaresnę ir socialiai atsakingą aplinką? Gargždų miesto vietos veiklos grupė (VVG) kviečia visus norinčius kurti, veikti ir paversti miestą dar geresne vieta gyventi.

Bendruomenė yra tikras pokyčių variklis. Gargždų miesto VVG įgyvendina ambicingą 2024–2028 m. vietos plėtros strategiją, kuri nėra tik dar vienas biurokratinis dokumentas. Tai galimybė sukurti socialiai atsakingesnę, ekonomiškai stipresnę ir ekologiškai sąmoningą Gargždų ateitį. Miestas keičiasi, o su juo keičiasi ir jo žmonės. Tai reiškia daugiau galimybių vietos verslui, daugiau socialinių iniciatyvų, kurios išsprendžia kasdienius rūpesčius, ir daugiau žaliųjų erdvių, kurios kuria sveikesnę aplinką.

VVG strategija siekia skatinti socialiai atsakingą verslą, kuris ne tik generuoja pelną, bet ir realiai prisideda prie visuomenės gerovės. Tai verslai, kurie nepalieka žmonių nuošalyje, bet įtraukia juos, suteikia jiems galimybes augti, mokytis, kurti. Finansinė parama skiriama ne tik įrangai ar patalpų renovacijai, bet ir pačiai idėjai, vizijai, kuri gali turėti ilgalaikį poveikį. Bendruomeniškumas – tai ne tik susitikimai ar renginiai, tai stiprūs ryšiai tarp žmonių, kurie rūpinasi vieni kitais, kurie padeda tiems, kam reikia pagalbos.

Strategija skirta įvairioms visuomenės grupėms, kurios susiduria su socialiniais, ekonominiais ar integracijos iššūkiais. Tai galimybė žmonėms, kuriems reikalinga pagalba, gauti realią paramą ir įsitraukti į bendruomenės gyvenimą.

Strategijos priemonės pirmiausia orientuotos į socialiai pažeidžiamus asmenis – žmones ar šeimas, kurie susiduria su didesniais socialiniais ir ekonominiais iššūkiais ir turi mažiau išteklių su jais kovoti. Taip pat siekiama padėti tiems, kuriuos galima priskirti socialinę riziką patiriančių asmenų grupei – žmonėms, kuriems kyla grėsmė atsidurti socialinėje atskirtyje arba jie jau yra joje.

Dar viena strategijos kryptis – socialinę atskirtį patiriantys asmenys. Tai žmonės, kuriems trūksta socialinių įgūdžių tinkamai rūpintis savo vaikais, kurie susiduria su priklausomybėmis, benamyste, motyvacijos stoka įsidarbinti arba dalyvauti visuomenės gyvenime.

Strategija taip pat numato pagalbą asmenims, kuriems nustatytas socialinių paslaugų poreikis. Tai žmonės, kuriems reikalinga socialinė pagalba pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą.

Nepamirštami ir migrantai, priklausantys pažeidžiamų asmenų grupėms – žmonės, atvykę į Lietuvą iš kitų šalių, kurie susiduria su socialiniais ar ekonominiais iššūkiais ir turi mažiau išteklių sėkmingai integruotis į visuomenę.

Galiausiai, strategija skirta ir nepalankias sąlygas turintiems vietos gyventojams – vaikams, mokiniams, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams, asmenims, gyvenantiems nepalankiomis socialinėmis ar ekonominėmis sąlygomis, susiduriantiems su išsilavinimo, kultūriniais ar geografiniais iššūkiais, taip pat asmenims su negalia ar sveikatos problemomis.

Ekologija ir tvarumas – dar vienas svarbus strategijos aspektas. Gargždai juda žaliosios transformacijos link. Tai reiškia ne tik didesnį dėmesį aplinkosaugai, bet ir investicijas į darnų transportą, atliekų mažinimą, energijos taupymą. Tai reiškia, kad kiekvienas miesto gyventojas turės galimybę gyventi švariau, sveikiau ir atsakingiau.

Kodėl verta dalyvauti? Todėl, kad ši strategija nėra teorija – tai realūs veiksmai, keičiantys kasdienybę. Vietos verslui tai – galimybė augti, socialinėms iniciatyvoms – šansas įgyvendinti svarbias idėjas, o kiekvienam gyventojui – proga pamatyti savo miestą gražėjantį, klestintį ir tampantį dar patrauklesniu. Gargždų VVG kviečia visus, kuriems rūpi jų miestas, teikti paraiškas ir įgyvendinti prasmingus projektus.

Pokytis prasideda dabar – čia, Gargžduose! Jei turite idėją, kaip prisidėti prie miesto gerovės, dabar pats metas ją įgyvendinti. Gargždų VVG laukia jūsų iniciatyvos, idėjų ir noro kurti geresnę ateitį kartu!

Gargždų miesto VVG administracijos info

Socialinis verslas Lietuvoje auga ir stiprėja – jį skatina ne tik žmonių noras keisti pasaulį, bet ir realūs pokyčiai, kuriuos matome bendruomenėse. Tai verslas, kuris nestokoja idėjų, ryžto ir inovatyvių sprendimų. Jis kuria darbo vietas, mažina socialinę atskirtį ir sprendžia aplinkosaugos problemas. Tačiau nepaisant teigiamų tendencijų, šis sektorius vis dar susiduria su rimtais iššūkiais.

Pirmiausia, Lietuvoje šiuo metu veikia daugiau nei 180 socialinių verslų, o jų skaičius per pastaruosius metus išaugo beveik dvigubai. Tai rodo, kad žmonės vis labiau domisi ne tik pelno siekiančia, bet ir prasminga veikla, kuri prisideda prie visuomenės gerovės. Dauguma socialinių verslų orientuojasi į socialinės atskirties mažinimą, užimtumo didinimą ir aplinkosaugą. Jie suteikia galimybę dirbti tiems, kuriems tradicinė darbo rinka dažnai lieka uždaryta – žmonėms su negalia, vyresnio amžiaus asmenims, ilgą laiką nedirbusiems žmonėms ar tiems, kurie nori grįžti į visuomenę po gyvenimo iššūkių.

Nepaisant tokio augimo, socialinio verslo ekosistema vis dar yra gana trapi. Viena iš pagrindinių problemų – finansavimo stoka. Daugelis šių įmonių susiduria su sunkumais pritraukiant investicijas ar gaunant bankų paskolas, nes socialinis verslas dažnai vertinamas kaip mažiau pelninga ir labiau rizikinga sritis. Be to, trūksta aiškaus teisinio reglamentavimo, kuris apibrėžtų socialinį verslą kaip atskirą juridinį subjektą, suteiktų jam aiškias veiklos gaires ir lengvatines sąlygas.

Šiuo metu Lietuvoje socialinio verslo sąvoka yra pripažįstama, tačiau įstatymiškai ji nėra visiškai reglamentuota. Dėl to verslininkai dažnai susiduria su painiavomis dėl mokesčių, paramos mechanizmų ar teisinio statuso. Tai stabdo sektoriaus plėtrą ir riboja jo galimybes pritraukti rimtesnius investuotojus. Tačiau nepaisant iššūkių, šiame sektoriuje matomas didžiulis potencialas. Augant visuomenės sąmoningumui ir besiplečiant tvarumo bei socialinės atsakomybės idėjoms, socialinis verslas tampa vis svarbesne ekonomikos dalimi. Kiekvienais metais organizuojamos iniciatyvos, skirtos skatinti šio sektoriaus augimą – nuo socialinio verslo akceleravimo programų iki finansinės paramos ir mentorystės projektų.

Klausimas, ar Lietuva sugebės sukurti palankią aplinką socialiniam verslui, lieka atviras. Viena aišku – šis sektorius jau dabar įrodo, kad verslas gali būti daugiau nei tik pelno siekimas. Jis gali būti galingas pokyčių variklis, keičiantis ne tik verslo logiką, bet ir visuomenės požiūrį į atsakomybę, bendruomeniškumą ir tvarumą. Jeigu bus sudarytos tinkamos sąlygos, socialinis verslas galės tapti vienu svarbiausių inovacijų ir socialinės politikos variklių Lietuvoje.

Tad dabar – pats metas veikti. Verslininkai, politikai ir visuomenė turi susivienyti, kad šis sektorius ne tik išliktų, bet ir taptų neatsiejama šalies ekonomikos dalimi. Nes socialinis verslas nėra tik idėja – tai reali ateitis, kurią kuriame visi kartu.

Gargždų miesto VVG administracijos info

Įsivaizduokite pasaulį, kuriame verslas nėra vien tik akcininkų pelnui kuriamas mechanizmas, o kartu ir galinga jėga, sprendžianti visuomenės problemas. Ar tai utopija? Ne, tai socialinio verslo tikrovė. Vis dar gajus stereotipas, kad socialinis verslas yra tiesiog „labdara su pajamomis“, tačiau realybė įrodo ką kita – tokios įmonės gali būti itin konkurencingos ir pelningos, neretai net lenkiančios tradicinius verslus.

Socialinis verslas – augantis rinkos lyderis

Nors skeptikai vis dar mano, kad socialinis verslas negali būti finansiškai sėkmingas, skaičiai rodo priešingai. Daugelis socialinių įmonių pasiekia 10–50 % metinį augimą, o kai kurios net pranoksta tradicinius verslus. Jų sėkmė kyla iš to, kad jos orientuojasi ne tik į pardavimus, bet ir į tikrą vertę vartotojams – etišką gamybą, tvarius sprendimus, sąžiningą prekybą bei socialinį poveikį.

Socialinis verslas tampa investuotojų traukos objektu, pastarąjį dešimtmetį principai tapo būtinybe ir nauja tendencija, skatinanti kapitalo srautą į verslus, kurie ne tik uždirba, bet ir sprendžia visuomenės problemas. Įmonės, kurios geba suderinti socialinį poveikį su pelno generavimu, gali gauti ne tik didesnį investuotojų pasitikėjimą, bet ir tvarius finansavimo šaltinius.

Žmonės renkasi verslus, kurie kuria prasmę

Pirkėjų sąmoningumas auga, Z ir Alfa kartos vartotojai nebenori pirkti produktų, kurie neturi aiškios misijos, jie renkasi prekes ir paslaugas, kurios turi teigiamą poveikį aplinkai ar visuomenei. Tokia vartotojų elgsena keičia rinką – verslai, kurie nesiadaptuos prie šių pokyčių, gali likti užmarštyje. Tai reiškia, kad socialinis verslas, kuris sugeba derinti tvarumą, socialinį poveikį ir kokybišką produktą, tampa lyderiu ne tik moraline, bet ir ekonomine prasme.

Sėkmingi socialiniai verslai: Lietuvos ir pasaulio pavyzdžiai

Visame pasaulyje daugybė socialinių verslų įrodo, kad jų modelis gali būti pelningas. Lietuvoje jau veikia sėkmingos socialinės įmonės, kurios sugeba augti ir įsitvirtinti rinkoje. Nuo aplinką tausojančių spartuolių iki verslų, integruojančių pažeidžiamas visuomenės grupes – socialinis verslas randa savo vietą skirtinguose sektoriuose.

Užsienyje tokie pavyzdžiai kaip „Patagonia“ ar „TOMS Shoes“ įrodė, kad socialinė atsakomybė gali būti sėkmingai derinama su didžiuliais pelnais. Šios kompanijos sugebėjo pritraukti milijoninius investuotojų fondus, tačiau išliko ištikimos savo misijai – kurti teigiamą pokytį pasaulyje.

Kaip socialinis verslas gali būti pelningas?

Norint, kad socialinis verslas išliktų ir augtų, būtina tinkamai formuoti jo finansinį modelį. Štai keli pagrindiniai principai:

Tvarus pajamų modelis – sėkmingi socialiniai verslai nepasikliauja vien tik dotacijomis ar projektiniu finansavimu. Jie kuria produktus ir paslaugas, kurios yra paklausios rinkoje.

Efektyvus valdymas – finansinė drausmė, inovacijos ir aiškios strategijos leidžia išlaikyti stabilumą ir augimą.

Tinkami investuotojai – ieškoti partnerių, kurie vertina socialinį poveikį ir yra pasirengę investuoti ne tik į pelną, bet ir į misiją.

Prekės ženklo galia – socialinės atsakomybės istorija gali tapti stipriu rinkodaros įrankiu, kuris pritraukia lojalius klientus.

Tradicinis verslas – laikas transformacijai

Vis daugiau tradicinių įmonių suvokia, kad ilgalaikė sėkmė slypi ne tik pelne, bet ir socialiniame atsakingume. Jos pradeda įtraukti socialinio verslo elementus į savo veiklą – remia bendruomenes, investuoja į tvarias inovacijas, kuria darbuotojams palankias sąlygas. Tokios transformacijos ne tik didina įmonių vertę, bet ir padeda pritraukti investuotojus bei lojalius klientus.

Ateities perspektyvos

Socialinis verslas jau dabar keičia rinką, tačiau jo potencialas dar neišnaudotas. Tai ne mitas – tai realybė, kuri gali tapti pagrindiniu ekonomikos varikliu. Klausimas tik vienas: ar verslai ir investuotojai yra pasiruošę priimti šį pokytį ir išnaudoti socialinio verslo galimybes?

Ateitis priklauso tiems, kurie ne tik siekia pelno, bet ir kuria prasmingus pokyčius. O socialinis verslas, jei valdomas teisingai, yra būtent toks modelis – pelningas, konkurencingas ir keičiantis pasaulį.

Gargždų miesto VVG administracijos info

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Europos Sąjungos investicijų ir tarptautinių programų departamentas, vykdydamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2024 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1V-347 „Dėl vidaus reikalų ministro 2024 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 1V-338 „Dėl siūlomų atrinkti ir finansuoti pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą įgyvendinamų miestų vietos plėtros strategijų sąrašų sudarymo“ pakeitimo (toliau – Įsakymas) paskirtą pavedimą bei vadovaudamasis Vietos plėtros strategijų rengimo ir atrankos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1V-672 „Dėl Vietos plėtros strategijų rengimo ir atrankos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 59 punktu, Įsakymu Nr. 1V-347 sudarė siūlomų atrinkti ir finansuoti vietos plėtros strategijų sąrašą, kuriame yra ir Gargždų miesto 2024- 2028 m. vietos plėtros strategija.

Strategijai įgyvendinti skirta paramos suma 999 971,60 Eur.

Su parengta strategija galite susipažinti čia.